Mirusio profesoriaus kiškiai
dėstytojai drebančiomis rankomis
lygiai užtušuotos paraštės
ir šaltakraujiškai žudomas laikas

dar nesuremontuotose audotorijose
kuriose kaip pradinių klasių suoluose
plyšta pėdkelnes (gerai, kad jau nebe baltos)

jos pilnos senų knygų kvapo :

jauku ir gera žinoti
kad laiką žudžau visai ne paskutinė