laukim nakties
melskim
kad atklystų palaimingas vaikytės sapnas
ir nuplautų pavargusias akis
raukšlių vagelėse tūno nuoskaudos
baimės džiaugsmo debesys
mūsų veidai jau išrašyti
iš vaikystės sūpuoklių
tik akys išduoda kad menam
kad ilgimės
kai nepažinojom neapykantos
baimių pavydo egzistencinio
šleikštulio
kai mokėdavom nusikelti ten
kur norim akimirksniu
ir jokio nerimo
ir jokio skubėjimo
kažkas metė pirmą akmenį
kažkas neištraukė
tokie ir vaikštom dabar susikūprinę
surambėję
bijom akis pakelti į dangų
sergantys alkani stebuklų
kažkada surastų grojančioje pievoje
kai mokėjom skraidyti
kai valgėm smėlio bandeles
kai tikėjom kad namo parves
žydinčios pienės---
laukim nakties
gal kas ramybės žvakę uždegs
gal bent akimirkai sugrąžins
į tą amžinai žaliuojančią pievą---