Išsimiegojęs po jaukiu betoniniu balkonu,
Pramerkęs stiklines pilkas akis,
Pasikvėpinęs (ir ne tik) karčiu odekolonu,
Apsidairau : „Kažkaip ir vėl aplink naktis“...

Kaip mielas katinas dar murkia mano pilvas,
Jau tris dienas vis laukdamas svečių.
Prakeiktas seno sargo dalmantinas
Vėl nukniaukė didžiausią dalį duonos trupinių.

Sutinus koja pavedė dar vakar,
Bet eit į priekį teks man dar vis tiek.
Maldom pagerbsiu šiukšlių dėžę kaip anąkart...
Ar lauki? Ateinu, naktie.