ak, pabūk su manim šitame
tylėjime šnekančių sielų,
kokia banali, bet tikra
gali būti tamsybė atėjus
iš nerimo rankų sunkių -
tu pabūk su manim šitoje
tamsoje išeinančių sielų,
kol viskas gerai, kol diena,
kol tamsa negera neatėjo
iš nemeilės, iš nemylimų.