ištylėsiu
mintis
prietaringas

kol miegosi
po diemedžio
pirštais

vis brendu
dobilais
pienėm sninga

sirpsta vasara
usnis
numiršta

nebeklausk
kas paslėpta
nuo lūpų

kas pasiekiama
gestais
ir mimika

net mintim
neištarus
klūpau

apsigaubus
tamsa
kasdienine

ištylėsiu
kol medžiai
dar supa

kol sapnuoji
mane
nors nemyli