Jei nemigos naktį tamsoj pasiklysiu,
Šviesos labirintu mėnulį pavysiu.
Ten žvaigždę kaip gėlę bandysiu nuskinti,
Svajonėj lyg deimantą ją užrakinti.
Žinau – tu tik saulę pasiekti bandai,
Žvaigždelė mažytė – gal jos nematai.
Rugpjūty, kai lyja jų visas lietus,
Vienos nepritrūksi – ji mano tik bus.
Kai ranką ištiesiu pasveikint tave,
Tą gėlę išvysi – šypsosis delne.