Jie vyšnias valgė, liepai įpusėjus,
Dalinosi vyšniniais bučiniais.
Nesusimąstė, kad atslinks rugsėjis
Ir šitą paslaptį viešai atskleis.

Balti balandžiai sklandė, vartės vėjy,
Vaišinosi smulkučiais trupiniais,                     
O jie stebėjos: – Greit ruduo atėjo...
Jau keičia spalvą sodo smilkiniai?                  

Ir vyšnių nebeliko, ir balandžiai
Išskrido... Gal palėpę susiras?
Tik jie kartoja pasaką tą saldžią
Kartu sujungę lūpas ir rankas.