Nenuskrisk ant drugelio sparnų,
Nenuplauki su pievos rūku,
Būk ant skruosto lyg ašara,
Mano vasara.

Tu saldi tarsi liepų medus,
Laukiama kaip po karščio lietus
Su svyruoklio berželio šaka,
Mano vasara.

Neišskleisk dar ant lauko kasų,
Duonos kvapo ir taip geltonų.
Tu - saulutės tikriausia dukra,
Mano vasara.