gyvenu mirksniais
neišblukusiais
ryte, pusiaudieny, vidurnakčio tyloj.
lyg saulėgrąža aš
pasisukusi
į praeitį, kur žydi
tolumoj.

menu, kaip iš varpelių
rasą
gėrėm tarsi meilės
eliksyrą,
kaip mane lyg piemenaitę
basą
vedeis, kur žiedlapiais lietus
išbyra.

per upelį bridom kaip
vaikai
ir ieškojom laimės
keturlapės.
net tamsoj manęs
nepalikai,
nors nematė mano žvilgsnio tavo
akys.

taip gyvenu į saulės krantą
grįždama,
kai su jūra juokėmės
kartu.
liksiu praeičiai neblunkančiai
ištikima,
nes gyventi be tavęs ir juoko
taip sunku!!!