Kuo semti išmintį? Gal žodžių kevalais?
Jų branduoliai taip greitai sukirmija.
Šventa kantrybe, galinčia atleist
Nebeatraizgomai, atrodo, sumazgytą giją?
Gal atlapotais jauduliu glėbiais?
Sūrokais deimantais, kur akys barsto šykščiai?
Nusiraminimo atodūsiais giliais?
Bergždžiais trepsėjimais po dieną vakarykštę?
Gal tais jausmais, kai kraujas kaip sula
Veržliu tekėjimu suranda vieną kryptį?
Aršiu alkiu materiją atkąst?
Instinktais, liepiančiais visiems per galvas lipti?
Aitria tulžim – žinau, kad nežinau?
Pūslėta pastanga įdirbti dirvą vilčiai?
Menkom takoskyrom tarp gyvio ir žmogaus?
Iš saujos sprūstančiom ant draugo kapo smiltim?
Beveik kiekvieną būdą išbandžiau.
Ką įgijau? Tiktai susiraukšlėjau,
O artimieji kranksi vis dažniau,
Kad galvoje man siaučia kaip ir siautę vėjai.