nuo vieno nežinojimo prie kito
tiek skiemenų priskabyta
už penkių minučių žaibuoja
nuogas kūnas krinta į lovą

tos pačios pievos kalvų linkiai banguoja
ganosi senstantis kuinas
jis baltas tik neatnešė laimės
nuo nežinojimo nežinios amžinybėn

lemtis dar neįteikė rožės geltonos
vien daugtaškiai lietumi krinta