Matei? Ir vėl.
Po išbraidytas vakaro maldas
Aš šnabždesiu ieškojau
Stiklo pjūklo.
Gal vėl, nutilus varnų giesmei
Aš rasiu jį rankovėj
Prie sagų.

Matei? Kodėl?
Per naktį nugenėtas ąžuolo šakas
Stebėjo akys,
Laukdamos stebuklo.
Be reikalo išrausus urvą tiesiai,
Patekus ten,
Į kairę vis suku.

Matei? Nereikia.
Palangę apsodinusi
Karčiais pipirais,
Jau niekad nežiūrėsiu už stiklų.
Su sutemom akis nuleisiu žemėn
Ir ilgesio rūke ištirpsiu.
Kaip ir tu...