... šįryt prisėdau žž pievutėj, po obelim, prie apvalaus didelio stalo, ne taip, kaip kiekvieną rytą... pajutau visų buvimą šalia. Ir visi sutilpom prie medinio drobulės rankšluoščiu užtiesto, obuoliais, medum, duona, žemuogėm ir pienu kvepiančio stalo. Draugiškai labinomės, šypsojomės ir mums buvo gera... vėjas kedeno plaukus, o akys pasileido per pievas į dangų, tarsi į ribuliuojančias meilės bangas...