Kaip krūminį dantį ištraukt be narkozės
Bandai alei vieną įrodytą tiesą.
Paminklą iš gyvo apsėstas tik drožia,
O laiką bendrystės išdrabsto plevėsa.
Gyvybės įrodymo - tvilkančio skausmo -
Ištroškęs pasemti iš sklidino indo.
Kai elgeta elgetos terbą iškrausto,
Nei kiek nepralobsta, tik širdį sumindo
Į purvą, kurio net krauju nenuplausi.
Kodėl? Nesuvokiamas veiksmo motyvas.
Nejau tu - vampyras? Ir artimo skausmo
Tau reikia labai - kad pats jaustumeis gyvas?
Maitinkis. Tiek to. Susitiko toks tokią -
Mane juk radai šviežią žaizdą užuodęs.
Suplyšusią meilę lig šiolei man sopa.
Tu man reikalingas - užgyt jai neduodi.
Žinau, nes jaučiu - vieną dieną paspringsi,
Praryti per didelį kąsnį apžiojai.
Nuo pastangų tavo man darosi linksma.
Sakai:\"Po velnių!\" Sutinku. Nemeluoji.
Labai nenustebk užauginęs man iltis -
Šešėlis ar aidas nėra išradingas.
Kaip skriaudžia Dievulis, neleidęs pamilti
Vampyrui garuojantį gyvasties indą!
O taip, jau gavau nematuojamą laiką,
Ant savo esybės pajutusi žymę.
Ugninis pavydas tuščiuos vyzdžiuos plaikstos -
Tik meilė tegali suteikt Amžinybę.
Kiek kartų bežvelgsi į šypsnį laimingą,
Ten atspindžio savo nė kart neišvysi.
Jaučiu - troškulys tavyje neužminga.
Labiau pasistenk, kad išsiurbtumi visą!