• • • • • •
        Mergaitė, mažulytė dar, kaip angeliukas, lūputės kaip žiedlapėliai rožių, akys kaip ežerai,
plaukučiai garbanoti,  ir moka parodyti, kiek jai metų, dviem pirščiukais. Tokį gestą ji padaro,
kada jos paklausia, kiek metukų turi ji, ir ji sulanksto pirščiukus, du palieka, pasižiūri,
ar viskas teisingai, ir tada jau parodo tam, kuris klausia.
       Diena saulėta. Vasara. Pats vidurys. Laukai Lietuvos kiek akys užmato žaliuoja, po žydru,
neaprėpiamu dangum.
      Mergaitė. Žolės silose įsibridus. Žolė aukšta ir mergytės nematyti... o žolėje!
Visokių gėlių: rugiagėlių, ramunių, raudonų dobilų pavienių žiedelių, smilgų.
      Dangus giedras giedras virš galvos, o smilgos su lig ja. Ji pakelia rankutę ir siekia dviem
pirštais žirniuko ankšties... Delniukas mažas, ir jau tuoj nuskins, bet ...
                                                                                                                            kas tai?..

                   * * *
       Ji užaugo graži suaugusi moteris, tik be kojų. Bėgiodavo ne ką lėčiau, nei vaikučiai su kojomis.
Paskui jau dėvėdavo tik kelnes, išmoko vaikščioti su protezinėmis kojomis.
Tai buvo šiek tiek anksčiau, bet istorija panaši, kaip ir istorija įvykusi vėlėliau, su Lietuvoje gyvenusia
Rasyte.

        Ką jautė tas vaikutis, mažas pumpurėlis, kuris norėjo nusiskinti žirniuką. Jau jau ir...

        Ką jautė Darius ir Girėnas, parskridę... \"jau jau ir...\" per Atlantą, visai arti, kur eglės ir pušys
debesims pilvus rudenį viršūnėmis pjauna?..

        Ir kas juos taip?..

Mergytė, nupjautomis kojytėmis, gyveno toliau, ir tai įvyko netyčia.
(Gal ir dabar tebegyvena. Amžius žmogaus gyvenimo vidutinis,
tai tikrai dar nepasibaigė, bet būna, juk miršta ir ganėtinai jauni...)

O Darius ir Girėnas, įgyvendinę savo svajonę, tik jos pamatyt nesuspėję – suaugę,

tik jau jau ir...
                          bet,
                                     kas tai?...

Taip elgiasi tik žmonės – svajoja, arba medžioja vieni kitų svajones ir naikina.  

Gražus tas, jau jau, ir... ,
                                                      \"...gal
                                                     Gal kitą gyvenimą. Jei tik žmogum gimsi. Ir jei nepamirši šio...\"