Vienas

Kaimo trobų bobulytės,
Bažnytkaimių darbščios pelytės,
Skurdžios miestų poniutės,
Ar buvot kada pasiutusios?
Ar dūkot smagiai vakaruškose,
Kad jums net kulniukai lūždavo?
Gal lėkėt, apžergusios „Javą“
Į rojų mylimo savo?
Mėnulis skaistus virš jazmino
Nematė, kas jus apkabino.
Nematė, kas  saldžiai bučiavo,
Kas mylėjo, ir kas– apgavo.
O paskui vaikai atsirado
Gerai, jei nėr karo ar bado.
Išaugo, keliais išėjo
Kas grįžo, kas – neparėjo.
Vis plovei, skutei, ar audei
Tą pinigą saujoje spaudei.
Naktim– su vieninteliu savo
Kol jis dausosna iškeliavo.
Vėl sėdi ramiai užu stalo
Vienatvė– iš kito galo.
Ant stalo– madingas žurnalas.
Garuoja arbatos puodelis.
Ir pensijos šiek tiek dar liko
Jei jos neatims koks plėšikas.
„Bet man juk gyvent buvo gera“
Žvelgi tu į ryškų žurnalą.
Puodelin arbatos plikytos
Tik ašara viena nukrito...

Antras

Madingų žurnalų ponios,
Skrybėlėtos, svajingos, malonios,
Stilingos ir išmoningos,
Fantastiškai geidulingos.
Vairuotojai, automobiliai...
Tą myli, ano– nebemyli.
Egzotiškos šalys, kokteiliai.
Senatvėj– Alzheimeris meiliai.
Kas būta– viskas pamiršta.
Drugelis
Nirvanoje
Miršta....