o aš savo sapnais meluoju raudonuoju lyg musmirė dėl šventos ramybės nutyla malūnai ir vienatvėje
būti su tavimi nebetrukdo niekas
kai muzika slėpynių žolynuos cikadų pilvais durnaropių žieduos pasigirsta nuo paskutinės girtuoklės
skonio natos šiais metais
kai gurgia alkiu troškimas bet drėgnomis kačių pėdutėmis išvaikščiotas lieptelis tyli nuo pat tėvo namų
iki mano slenksčio
Bar bar bar tuksena
atidarysiu duris kad pažiūrėčiau į rezginėje ant kupros surinktą suvyniotą perėjūno turtą gyvulių
prakaitu permirkusį ir ne iš pirmų rankų
oi tas nelemtas žudantis žvėriškai aistringas smalsumas tykšta boro rūgštim ant žaizdos
ir žvyneliais rikiuojasi vienas per kitą
štai išsinersiu iš savo gėlėtos suknelės per klaidą jei tai bus pirmoji teisinga dovana kurią laisva valia
galėčiau atiduoti kaip patirtį kurios nebereikia