Aš džiaugiuosi kai obelys žydi.
Ta šviesi ir skaidri ramuma...
Čirškia paukščiai ir tyliai palydi
Saulę, einančią gult vakare.

Begalinė tyla ir ramybė.
Ir tie toliai, ir aukštas dangus...
Ir ore žiedų kvapas pakibęs,
Ir lietus, toksai lengvas skaidrus.

Plaukia mintys, gaivina vėl širdį,
Vėl gyveniman kviečia visus.
Kažkas tyliai armoniką virkdo,
Kažkam ašaros plauna jausmus.

Neliūdėk. Išliūdėta jau, gyva...
Šiemet vėl juk sunoks obuoliai.
Teka, teka gyvenimo syvai
Laiko venomis, bėga skubiai.