◘ ◘ ◘ ◘ ◘ ◘ ◘



               1. Kolektyvinėje sąmonėje, dvasios prostitučių, (įskaitant abi lytis),
                 ir dvasinės prostitucijos ugdymas:

                    Dalinkimės gerumu, ir dalinkitės gerumu. Surinkite šiukšles, ir nešiukšlinkite
                    gamtoje – gamta  bus dėkinga, ir už tai, jūs gausite, mobilųjį telefoną
                    su kokybišku, įtaisytu jame, indigo spalvos šviesos, lyg mėlynuoju jonvabaliu,
                                                                                                                            žibintėliu...



                    2.Jie nesubalansuoti savyje ne todėl, kad nemyli, o dėl to,
                           kad meilė, jų sąmonėje, įskiepijama būti auka ir našta.

                  Gyventi mylint, reiškia galėti gyvenant mylėti be jokių išliktų.
                  Aukoti meilę, reiškia ją užgniaužti savy, ir negalėti gyvenant mylėti, o
                  Laikas, nestovi vietoje – laikrodis tiksi, ir kraujas teka, iki širdis sustoja,
                  Ir tekanti saulė nebe(nu)sileidžia...



                          3.Rytą, patekant saulei,
                          išjungęs lauko žibintus, sekančiai nakčiai gali jų ir nebeįjungti...

                                                  (vis tiek...)


                                 Dangus naktyje tylės beveik visiška Tamsa, arba žvaigždėmis,
                           jeigu rytą, patekant saulei, išjungęs lauko žibintus, tu
                           sekančiai nakčiai lauko žibintų, neįsijungtum, bet Saulė, vis tiek patekės nevėluodama
                           ir ne anksčiau, o pačiu laiku – pradėdama nakties pabaigą ir dienos pradžią...

                           Jeigu Saulė užgestų – tų išrastų nakties žibintų, jau niekada nebeįjungtum,
                           ir nebeišjungtum...

                           ...ir niekada nebeužvestum savo sieninio laikrodžio,
                           kuris nesugedo, tik šiaip, sustojo. ištiksėjęs. kažkada sutapo taip, kartu,
                           su tavo mylimo katino širdies ištiksėjimu, ištiksėjusios jo gyvenimo laiką...
                           ...to katino, kurį padovanojo tau draugas dar vaikystėje, vieno, iš daugelio buvusių,
                           ir dar būsiančių ateityje tavo gimtadienių, proga...

                           ir kurį žmonės, kartą uždaužė pagaliais, o tu jį marinai...

                           ...kada jis, tas tavo namuose gyvenantis katinas, iš paskutiniųjų, sukaupęs kryptingai
                          ir tikslingai visas savo jėgas, dar turimo savyje laiko,
                           sugrįžo numirti prie tavo akių...

                          ...  gal, kad visam galėtumėte atsisveikinti,
                           kad nebelauktum jo, vis klaidingai manydamas, ir abejodamas, \"gal jis gyvas...
                           gal kur nors užstigęs, ir jam reikia pagalbos, gal dar grįš...\", o žinotum tiesą,
                           kol tavo širdis dar tiksi ir tiksės po saule, ir kol neištiksėjo savo turimo laiko...

◘ ◘ ◘ ◘ ◘ ◘ ◘
                                 - - - • • • - - - • • • - - - • • • - - - • • • - - -  • • • - - - • • • - - - • • • - - -
                               Kaip gerai, kad Žmogus – ne Dievas, ir dar geriau, kad Dievas – ne Žmogus...
                           Saulė teka laiku, nors žmogus įjungtų ir trečiąjį pasaulinį (atominį) karą, vis kariaudamas
                           už savo tiesas, kurias vis lydi, jo atžvilgiu jo turimoje sąmonėje tik Gėris ir visada Gėris,
                           ji vis tiek būtinai patekės, ir patekės nei per anksti, nei per vėlai - tiktai laiku...