nenueik taip iš karto lyg nieko nebūta
lyg nešėlo pūga tau ant atviro skruosto
ar  nebuvo sustojęs sutrikęs rugpjūtis
kai tampriai į tave įsigerdavau guostis
juk vis tiek dar ieškosi to mažo šešėlio,
mano tikrojo  kvepiančio džiugėsiu ryto
nejučiom atsigręždama ėjus nuėjus
vis kartodama tai kas nebus parašyta