Tu, vyturėli, pailsėk!
Kai motorais žemelę ariam,
Ar gali tavo giesmeles kas nors girdėt?

Tiek daug tvorų!
Tiek daug ežių priviso!
Tiek daug pilių,
Sargybos bokštais apstatytų!

Tu, vyturėli, nečiulbėk...
Norėjau Lietuvą matyt kaip Dievą,
Taigi – VIENĄ.
Deja, prigeso lūkesčiai šitie.
Karčiai žvelgiu į mūšį pralaimėtą,
Bet vis dėlto... – nors pralaimėjęs, bet karys,
Jeigu ne žvakę degina, o giesmę gieda.