Gyvenimo keliu aš dar brendu,
Bet tiesaus, lygaus vis nerandu.
Noris apsisukus grįžt atgal
Ir pradėt kelionę iš pradžių, –
Tada lygesnis bus jis gal...
Bet iš aukštybių balsą aš girdžiu:
– Nemesk tu kelio dėl takelio.
Visų keliuos – laimės tik lašeliai
Maudos saulės spinduliuos...
Tai supratus aš džiaugiuos.
Apsidairau, –
Daug čia žmonių eina keliu,
Juodai – baltai nuklotu,
Kurs Viešpaties jiems duotas...
Ir aš meldžiu:
Įžiebk, Viešpatie, danguj žvaigždelę,
Kad apšviestų link Tavęs likusį kelią.
Kad jis būtų be posūkių staigių
Ir be skausmingų vingių.