Žvelgdama į siaurą, vos poros metrų pločio įtrūkį akmenyje, Ana skeptiškai kilstelėjo antakius:
- Esi tikras?
- Taip, maždaug už penkių sandų tarpeklis platėja ir galų gale išeina į slėnį. Dešinėje pusėje, maždaug keturių žmonių aukštyje prasideda olos. Vienoje iš jų - tau reikiamas pastatas.
„Maždaug aštuoni kilometrai“ - greitai paskaičiavo Ana.
- Vesk, trumpai tarstelėjo mergina. Skaudančia širdimi suvokė, jog ten, prie ežero, pasirinko teisingai. Pati ji nė už ką nebūtų atkreipusi dėmesio į šį įskilimą kalno šlaite. Būtų tekę sugaišti savaites, gal mėnesius apeinant šį akmeninį milžiną... O laiko buvo taip velniškai mažai. Ana sugniaužė kumščius ir pamėgino nuvyti niūrias mintis į kokį nuošalesnį sąmonės kamputį. Ji matė jog Gao sukrėstas jos poelgio. Ana buvo tikra, kad rytietis padarys viską, kad išgelbėtų jos žmonių likučius, merdinčius toli vakaruose. Šiaip ar taip jis jai skolingas, o Šari mokymas neleidžia palikti neapmokėtų skolų.“ Gao elgsis garbingai ir neišsisukinės“ – pati sau linktelėjo Ana.
Siaurame plyšyje tarp akmenų tvyrojo tamsa. Užvertusi galvą Ana pamatė tamsų dangų su pora mirksinčių žvaigždžių. Tačiau Gao žengė užtikrintai, žinodamas, kad čia nėra pavojų ir Ana beliko sekti iš paskos. Nejučia ji vėl nugrimzdo į prisiminimus apie Gregorą. Kaip būtų gera, jei...
- Laikykis arčiau manęs, - nutraukė jos mintis Gao. - Čia yra keletas atsišakojimų, nenorėčiau, kad paklystum. Ana uždėjo ranką vyrui ant peties ir nebyli jų kelionė tęsėsi.

* * *

Nedui buvo 3084 metai 103 dienos 4 valandos 17 minučių... Jis gimė, ar derėtų sakyti buvo aktyvuotas, 2325 metų spalio 16 dieną 17.00 valandą. Kažkada Nedas buvo daugiafunkcinis mnemo-aktyvus DI. Tai reiškė, jog jis turėjo galimybę mokytis ir tobulėti. Jo sensorinė sistema buvo beviltiškai sugadinta, kuomet, nepaisant visų prognozių, „saugi“ uola po juo prasmego bedugnėje. Visgi energijos išteklių pakako, kad Nedas sugebėtų išlaikytų saugyklą žemės paviršiuje ir neleistų po katastrofos atslinkusiam ledynmečiui, o jam atsitraukus, nuosėdiniam sluoksniui, palaidoti saugyklą.
Projektuotojai suklydo saugyklos sargu paskirdami mnemo-aktyvų DI. Negalima jų kaltinti aplaidumu, laiko beveik nebebuvo likę, o pirminiai testai rodė, jog mokytis ir interpretuoti sugebantis DI galės kur kas geriau pasitarnauti žmonės, kurie pasirodys po didžiosios krizės. Tik niekas negalėjo pagalvoti, jog tie žmonės pasirodys praėjus daugiau, nei trisdešimčiai amžių. Organinė DI dalis patyrė tam tikrų... cheminių sutrikimų, neprognozuojamų ir nepageidaujamų mutacijų.
Negalima teigti, jog Nedas išprotėjo. Įkalintas saugykloje, neturėdamas aktyvios sensorinės sistemos, todėl negaudamas jokių išorinių duomenų DI tapo kiek... linkęs į perdėtą emocionalumą ir... į metafiziką. Pats DI šių savo pokyčių stengėsi nepastebėti, tačiau jau niekas iš jį kūrusių mokslininkų nebūtų galėję pasakyti, kokia bus DI reakciją vėl susidūrus su gyvais žmonėmis.

* * *

- Visada buvo šitaip? - paklausė Ana.
- Taip. Mes laikėme tai tam tikra šventykla. Praėjusių laikų simboliu. Paminklu. Čia nėra jokių durų, langų ar kokių kitų įėjimų... Bent aš nesugebėjau jų rasti. Iki jūsų pasakojimo net negalvojau, kad ši vieta - pastatas, ar kad galima patekti į jo vidų...
Ana susimąsčiusi pažvelgė į masyvų, pilko metalo kubą, kuris stūksojo įsirėmęs į olos sieną. Kubas buvo neišvaizdus, tačiau kažkas jame kėlė baimingą virpulį. Viena kubo kraštinė galėjo būti maždaug trisdešimties metrų ilgio.
- Saugykla turėjo mus įsileisti automatiškai, tačiau galimas daiktas, kad ją valdęs kompiuteris nebefunkcionuoja... tačiau buvo paliktas alternatyvus prisijungimo raktas... minutėlę, taip... ir štai čia... - kalbėdama greitai iš savo krepšio išsitraukė elektroninę planšetę ir ėmė kažką joje žymėti, - ko gero čia vienintelis veikiantis elektroninis prietaisas visoje planetoje, neskaitant saugyklų automatikos, savaime suprantama, - teikėsi pakomentuoti savo veiksmus Ana.
- Bet kam jums saugykla, jei vis dar galite naudotis tokio lygio technika? - nustebęs sušnabždėjo Gao, it pakerėtas spoksodamas į miniatiūrinį, gintaro atspalviais mirgantį ekranėlį.
- Tai tik žaisliukai. Pirmųjų pasitraukusių žmonių asmeniniai daiktai. Vos vienas kitas dar gali veikti.
- Bet juk prabėgo šitiek laiko... - netikėdamas sumurmėjo Gao.
Ana tik gūžtelėjo pečiais. Viena pilkojo kubo dalis visgi pasidavusi moters manipuliacijoms staiga sušvito geltonai, po akimirkos prieš jos akis atsirado skydas, kurio viduryje buvo žmogaus delno formos negilus įdubimas.
- O koks dar galėtų būti raktas? - pati sau sumurmėjo Ana ir priglaudė delną prie skenerio. Tą pat akimirka prieš keleivius atsivėrė maždaug trijų metrų pločių ir tokio paties aukščio įėjimas. Viduje įsižiebė blausi šviesa, kuri stiprėjo su kiekviena sekunde. Ana lyg pakerėta žengė vidun. Sunkiai atsidusęs Gao nusekė iš paskos.

* * *

Pirmiausia Nedą pagavo panika, po to nežabotas šuniškas entuziazmas ir galų gale baimė pasirodyti sugedusiu. O kas jei jį atjungs, nusprendę, kad jis nebetinkamas eksploatacijai? Reikėjo būti atsargiam, jokiu būdu neprileisti atvykėlių prie organinės procesoriaus šerdies. Kaip galėdamas šalčiau ir... mašinaliau DI Tarė:
- Sveiki, aš - DI, saugyklos sergėtojas, modelis ND35-3-S, galite vadinti mane Nedu.
Gao apstulbęs riktelėjo, Ana atsigavo greičiau:
- Mano vardas Ana. Mes manėme, kad saugyklos kompiuteris sugedęs.
- Aš ne kompiuteris, - pasipiktino Nedas, - aš mnemo-aktyvus DI. Mano sensoriai nebeveikė, negalėjau nei aktyvuoti durų, nei stebėti kas dedasi už korpuso ribų, - pasiteisino DI.
Ana kažko paklausė, skaitmeninis balsas atsakė, tačiau Gao nebesiklausė. Jis mėgino susigaudyti aplinkoje. Didžiuliame kambaryje buvo keisti stalai, lentynos nukrautos plonomis, matinėmis plokštelėmis ir didelis ekranas kambario gilumoje. Daugiau nieko. Jokių prietaisų, jokių mechanizmų.
- ... sandėlio, taip pat brėžinių, - įblaškė Gao mintis Ana.
- Gali pati apžiūrėti visa tai, - pasigirdo Nedo balsas.
- Gerai, - Ana atsigręžė į Gao, - palauk čia, pakalbėk su Nedu, manau tau bus naudinga, man reikia kai ko paieškoti.
Gao sugebėjo linktelėti, bet ir toliau atrodė lyg kontūzytas.
- Atleiskite, - pratarė Nedas, - gal norite ko nors paklausti?
Gao vos neleptelėjo „Kur tu“, tačiau spėjęs atsigauti sugebėjo užgniaužti logiškus, tačiau visai nereikalingus klausimus. Vietoj to pasiteiravo:
- O ką tu žinai?
- Viską, - paprastai atsakė DI.
Gao garsiai iškvėpė. Susitvardęs sumikčiojo:
- Ir... ir viskas ką tu žinai yra t-tiesa?
- Žinome ne, mano duomenų bazėje gausu beletristikos ir poezijos, taip pat išsaugoti religiniai raštai, - savaip klausimą interpretavo Nedas, - tačiau nemanau, kad tai ta informacija, į kurią turėtumėte gilintis dabar.
- Taip, - linktelėjo Gao, - papasakok, kodėl atsitiko Neganda.
- Tai, ką vadini Neganda, išprovokavo eksperimentas su žemės magnetiniu lauku, - pradėjo DI, - tyrinėjant magnetizmą buvo siekiama sukurti vadinamąjį Lavelo procesą, kuris iš principo galėtų sukurti antigravitaciją ir...
- Kam? - pertraukė nesuprantamų žodžių srautą Gao.
- Kas kam? – nesuprato Nedas.
- Kam prireikė to... eksperimento.
- Ak, antigravitacija pati nėra vertinga, bet buvo manoma, kad ji tik raktas. Tam tikros jos formulės dalys galėjo pasirodyti revoliucinės. Būtų atsivėrusi galimybė konstruoti naujo pobūdžio variklius, kurių neribotų Einšteino kosmosas. Kai kurie mokslininkai kalbėjo, kad taptų įmanomos kelionės laike! Į praeitį, savaime suprantama. Deja eksperimentas pasisuko kiek... nenuspėjamu keliu, - po pauzės pridėjo DI.
- Laiko nėra, - ramiai ištarė Gao.
- Atsiprašau? - sutriko Nedas.
- Šari teigia, jog laikas neegzistuoja. Neturi teisės egzistuoti žmogaus prote. Jis visų kataklizmų priežastis ir visų žmogaus nelaimių kaltininkas. Ji buvo teisi, - tarsi pats sau kalbėjo Gao, - visuomet teisi. Netgi Negandos kaltininkas - laikas.
- Jūs neteisingai mane supratote... - ėmėsi aiškinti Nedas.
- Sakei, kad žmonės sukėlė negandą, nes troško keliauti laiku.
- Taip, tačiau pats laikas negali...
- Nesvarbu. Žmonės kurie gyveno laiko pasaulyje sunaikino beveik visą gyvybę žemėje, - Pertraukė Gao, - dabar mes gyvename be laiko siaubo ir chaoso. Ir pasaulis taip pat gyvena.
- Tai juk naujas mąstymas, nauja etikos ir moralės forma! - šūktelėjo susižavėjęs DI. Pagunda buvo per didelė, - ar gali man papasakoti?
- Papasakoti Šari tiesą?
- Šari jūsų pranašas? Taip noriu žinoti... Aš jau taip seniai nesužinau nieko naujo, taip seniai...
Ir Gao papasakojo. Apie Šari-Santiri-Dža, apie jos mokymą, apie sudėtingą santvarką, apie tūkstantį tiesų ir būdus, kaip išgyventi be laiko nuodėmės. Pirmą kartą Gao-chri turėjo tokį klausytoją. Nedas visa savo elektronine esybe gėrė Mokymą, o jo pažeistos, savaip tobulos, kibernetinės smegenys čia pat darė išvadas... Staiga Nedas suprato. Šis mažas, primityvus žmogus - teisus. Savaip, iškreiptai prisitaikęs prie dabartinio pasaulio, tačiau teisus. Tos tiesos nesuprastų žmonės sukūrę Nedą, tačiau dabartiniame, statiškame pasaulyje tik toks požiūris galėjo būti teisingas ir perspektyvus. Staiga Nedas nuliūdo. Jam velniškai nesinorėjo mirti, tačiau atėjo Gao eilė klausti ir DI mielai suskato jam rodyti praeities stebuklus.

* * *

Grįžusi Ana rado Gao sustingusį prie didžiojo ekrano. Jis žvelgė į paveikslą. Jame matėsi smėlėta pakrantė, tolumoje dangus susiliejo su didesnio vandens telkinio mėliu. Pirmame plane, ant kreivos medžio šakos kabėjo laikrodis. Dar keletas jų mėtėsi aplink. Lyg guminiai jie tyso ir įgavo absurdiškas formas.
Ana šyptelėjo, sviedė Gao kažkokį skridinėlį su apyranke.
- Še, šitas tikras, sandėlyje radau visą dėžę. Visi veikia, lyg pagaminti vakar. Nebereikės pasaulio dalinti į ciklus, - mirktelėjo mergina.
Gao pažvelgė į saujoje suspaustą prietaisą. Jis niekada nebuvo tokio daikto matęs, bet iš karto suvokė kas tai. Suvokė ir vos išsilaikė ant kojų.
O maža, sekundes žyminti, rodyklė vis skriejo ir skriejo ratu.