Raudona, Mėlyna
RAUDONA
aš už galvos susineriu rankas –
šią naktį klausimas svarbus
mane kankina
pasauly šiam stipresnis kas
ir kas labiau svaigina
ar vyno purpuras
ar tavo lūpų vynas
MĖLYNA
jau muša tris...
pasaulio pabaiga prasideda laiku
kaip ir žadėta
kartu ilgai laukta kartu ir netikėta
net atsakingas angelas už ją
vos nepramigo...
sklidiną lietum
jis tvano indą išpila ranka
papuošta žiedu gintaro inkliuzo
užlieja žemę lūdesio šviesaus banga
užlieja ašaros akis melsvai saulėtas
kai duobkasių orkestras po dangum
rudens žvaigždėm
lyg astromis gėlėtu
linksmai per naktį Rotušės aikštėj
žmonijai groja
paskutinį bliuzą