Įeinu į poeziją kietą
Ir neklauskit – kodėl?
Daug lapelių gražių pribarstyta...
O mintie! Atsiliepki, kur tu?

Klostėm šieno ir kūgiai išauga
Lig piliakalnių, lig Gedimino pilies...
Bet sakykit, ką dėti po kojom,
Kai į aukštumą vėliavą reikia nunešt?

Netiesa, kad lapeliais net grindinį galim nugrįsti,
Pametėję rikiuotės kareiviams po kojom.  
Ko tyli, o mintie,
Pats žinau – negrįšiu į jaunystę,
Bet į kelią išėjęs dar vis nesustoju –
Gal į grindinį tilpsiu rikiuotei į pilį užkopti?