Pašauk save,
Kai paukščiai bunda,
Giesme susipina žiedynų kekės.
Palaimos prodebesiui
Apčiulba tavo brėkšmą,
Skaistumą žiedo, iš skausmo gimusį,
Brandintą naktyje,
Pašlovina.

Pašauk suklusti,
Kaip gyveni tylėdamas  -  -
Ką šnabžda pienės pūkas,
Kai barsto žydėjimo naštą,
Iš naujo rieduliais nerimo sėjasi –
Ašara nuodėmės
Delne rasakilos
Nuščiūva.

Kai vėjas karpo žarą,
Liepsniniais angelais
Nugieda dieną -  -
Per kankinantį sapną,
Suklupus prie išsekusio slėnio,
Kur mėnulio vaivorykštėj
Akmenuotas protėvių kelias –

Likimo paukštė ten
Paveikslą tavo atseka,
Gyvybės medį pažadina rytojui,
Iščiulbuoja dangų,
Liepžiedžiais nušlakstytą,
Dovaną pažadėtąją –

Ramybės
            kūnui, protui, sielai

Pasidalinti
Atiduoda tykiai.

*
Pašauk save
Išgirsti savąją šventovę,

Nutildyti troškimą
Šaltinio pradžiai
Dieviškai

Sugrįžki - -