Hidros bučinys
Gimęs tarp levandų,
auksinį vasaros
rytą,
lydėjau akimis,
baugiu žvilgsniu,
prisodrintu
nerimu,
taip pat gimusiu
tarp levandų,
trupančius debesis,
kurių pelenai -
pranašingi,
budinantys išdžiūvusius
rugių laukius,
žegnojantys
ištroškusius nasrus,
kuriuose
be sutrupėjusios
teisybės
galėtum aptikti audringą jūrą,
skęstančias levandas
ir tarp jų gimusį mane.
---
Suspurda širdis,
kvėpavimas gilus,
užkoduoja mintis,
sparnuotosios hidros,
perregimais siluetais,
levandom
perrištais kaklais,
maldauji
atimti gyvastį,
gyvastis tampa priešu,
stingdantis saulės
nutviekstą levandų lauką,
kuriame gimiau aš,
kuriame kartu
gimė pražūtis.
---