byru į milijoną detalių
į dėlionę, kur viskas –
vien jūra

nesugausi manęs
šniokštime
žuvėdros klyksme
smiltelėj aky

gal būsiu aš ta,
kur renka prie jūros
gražiausias kriaukles
ir slepia už skverno
drobinį maišelį
vien tam, kad
nematytum
kaip kas vakarą ji
vagia saulėlydžius

dangus dega