ant sielos išnarų naktis skaito prozą
žvilga kelias nubrozdintom minutėm
buvau vaikis vėjams save atidavęs
susiplėšęs skiltelėm jausmus kol subrendau
esu svaiguly tik apakt nėra teisės
nesinori matyt net linzes prisilipdžius
metraštį rašo žvaigždė suspindėjus
o širdį vis bado tuštėjantis lizdas
neriuosi iš būvio tiesą pažinti
žinojimą savo apraudu
jazminas žydi šaukia gyventi
voro tinklas sekundėm apaugęs