Nusėgonda... Dėdele nusėgonda. Žada žmuogou iš baimės užtraukė....
   Tomsi. Kelalis i ganyklas pro ton tomsa vuos buolou. Da dolkės gera nanusieda, kon tik anou apsnūdosės  karvės iš ganyklas i ferma rytėnem mėlžėmou parlingava. Vėinuo tuo kelalė posie tonkus jauns eglynelis, ontruo – sena arklydė so nadėdeliu prūdaliu šalėp. Ėr šernų piedas skersa kelalė... Dėdelės, ėr mažas, mat jau tievams iš paskuos dryžoutė krioksele laigė. Tik iš tuola erzelis gėrdiejuos, ėr šernų šešielee skersa kelė slinka.. Priš gera valonda...Priš genont karvės.
   Nuori nanuori, rek siestė ont dvėratė, ėr viel mintė tou kelaliu i ganyklas posė. Spyglioutas vielas nu vėiškelė nutrauktė, ka kuoki mašinelė, balekonti nu ryta posės i Latvėjė i vielas naisėveltom. Sieduos žmuogus, numynė, sotvarkė tas spragas, jau mins atgal i fermas posė. Tik pradiejė mintė,  ėr gėrd...Lapatai, lapatai. Pašiorpa  anam ont nogaras vėsė plauka, mat ont galvuos na tep daug anu ėr babova. Metusė jau žmuogos. Mėn tus piedalus smarke, kaik bagaliedams, mat žėnuojė, ka šerna vaku laikė yr pėktesne kap vėsumet. Jou smarkiau mėn, jou grečiau gėrdas tas lapatai lapatai. Tik atmynės pri fermas doru išdrisa atgal atsėsoktė, no, ta jog tas nalabasis nuosavs avėganis tep lyg smertė išgosdėna. Jou gaspaduorius smarkiau mėn dvėrati, jou šonelis lapatai lapatai...