( 12)

Bandžiau apgaut save ir nepavyko –
Gedėjimus išlaukti reik.
Gali iškaukti viską, kas tik liko,
Bet su kaupu sugrįš vienatvės vakarais.
Bandžiau kaip šerdį iš savęs tave išimti.
Nesuradau kitos – vertos tavęs.
Išmokau aušroje iš naujo savy gimti,
O vakarais saulėlydy ir vėl prarast.
Tik neišmokau be tavęs gyventi
Dar nė vienos išnykusios dienos...

(13)

Šį rytą dovanojau sau gėlių –
Suskyniau tavo rankom, tau nežinant.
Aušra šypsojosi ir šokom mes abu –
Lyg būtų šokis mūsų paskutinis.
Iš pievų tavo, iš aušros spalvų
Nupyniau margą gedulo vainiką.
Svajones išlydėjau debesų keliu,
Verkiau, juk pas tave daugiau negrįš jos.
Lietus nulijo – žydi žiedas vėl,
Kažkur nauja svajonė skleidžias.
Tik, kai į dangų pakeliu akis ir vėl,
Matau paliekančios savos tik baltą šleifą.