Birutei Lengvenienei*

Į Žemėje didžiausią prasmę
Lyg neregys ugnin žvelgiu:
Ir pasilieka klampios brastos,
Ir takas šalia dilgėlių...

Vėl pinasi laikai ir dienos,
Kai vargas renka krašto mis...
Ir dreba stuburas – kamienas,
Ir virpa rankom – šakomis...

Bet viskas bus, – tyrai ir tyliai
Siela virpės tokia ori!
Tik netartieji žodžiai svyla,
Kietai prikempa gomury...

Tik pasilieka klampios brastos
Ir takas šalia digėlių...
Į Žemėje didžiausią prasmę
Lyg neregys ugnin žengiu!

1996

* Dabar jau tenka prirašyti (1943-2010)...