Dragūnai
Sulaužęs idilę plaštakės švelnios
Sparnelių žvyneliais sparnus dabinuos
Dar sykį prieš žygį kol laužo žara
Šešėlių leliją šviesa netikra
Žiedadulkėms žyrant prie sparno žvynų
Auksinių krauju nuo gaisų raudonų
Naktie po sparnais debesies atkaklaus
Žaltvykslių ugny lelija prisiglaus
Paklususi vėjui tavam ir žaliai
Be liūdesio švies akyse amalai
Lig rūškano ryto lemtingo „eiva“
Jėgos kuriai skrydis ir laimė kova
Ištroškę savin mus sulieję dievai
Tikėjimo veiksmo aklai ar blaivai
Medėjantį stiebą sulenksi save
Į skambantį lanką kai spengt vienatve
Palikus leliją ir auksą žvynų
Palaimins į taikinį dievo sparnu
Išplaukus per kalnus erelių keliu
Svajos kas pargrįžt virš gėlių drugeliu
Pravirkti palūžti o kas begailės
Lelijos ir dagio prie sienų pilies
Kai tiltai sudunda kohortai jaunų
Išvest ir įšvęsti erelio sparnu