Kiekvienam savo

Kažkam – jausmai, kažkam – idėjos,
Kažkas minčių dirvoną knisa,
O man patinka saulė, vėjas
Ir Žemė – ją apglėbčiau visą.

Su giriom, upėm, ežerais ir kloniais,
Pavasario žiedais ir rudens lapais.
Šaukiu – ar girdit? Atsisukit, žmonės!
Juk Viešpats danguje – jūs juo netapot!

Tarp miestų dulkių ir betono
Savy paskendusios žmogystos...
Žalia ranka daigelis plonas
Asfaltą skaldo, kad išlįstų.

Ne vien tik orchidėjos želia
Ant kietų klinčių ir granito.
Tarp plytų spraudžiasi berželis –
Man reikia šito,
                     šito,
                       šito...
kaip lietus