Šiąnakt aš nuėjau į turgų.
Ten, ant prekystalio, puikavos sidabriniai siūlai,
visai šalia gulėjo keletas žalių suknelių.
Ten pat ramiai miegojo krūvos lapų,
Skausmingai išpjautų iš Tavo plaučių.
Pakampėm slankiojo driežai, pegasai ir varnai,
Gal buvo dar ir vienas kitas prašalaitis,
Kuris Tave įžeidžiančiai mama vadino.
Ten suradau ir knygą,
Kurią Tau ponas Dievas pasirašė,
Taip pat ir Kupidono pripūstą balioną...
Nusipirkau aš jį ir nuėjau gal milijoną mylių.
Mačiau Fortūną, stovinčią prie drebulės be kelnių,
Merkurijų, kuris prisilietė kardu prie dykumų pasaulio...
Jau nebeliko meilės tam raudonam balione,
Nes sudraskyta guli pakelėj suknelė.
Pravirko Viešpačio ranka knyga rašyta,
Joje tokių nelaimių nebuvo numatyta...