Mane vadina keistuoliu –
Kasdien aš sėdžiu ant stiklinio kalno,
Skaičiuoju krintančius lietaus lašus...
Šalia manęs vijurkai muzikiniai sukas,
O aš sėdėdamas alaus bokalus mėtau,
Ir susirūpinęs į dūmtraukius žvelgiu.
Man nepatinka ir automobiliai,
Nesidomiu žvejyba ešerių.
Ir man patinka taip gyventi!
Nenoriu būt pilku žmogum...
Aš noriu tik sėdėti ant stiklinio kalno,
Ir suskaičiuot visus nukritusius lašus.