Būk geras, įsileiski mano vakarą…
Pravirksiu, jau nuėjus žingsnių dvylika
Pamiršiu, kad apsvaigt artumais nedera
Juk priklausau seniai „Aš Anoniminėms“

Neišsiskyrėm – inkšiu nusigėrus –
tiesiog, „sudie“ apsimetė lemtingu…
Ranka kaulėta slėpsiu kojinėj strėlę
Bet aš gyva, girdi, aš pasiilgau

Grįžau maldaut, mažesnis būk, būk geras,
už šiandien – juk nesutelpi… nesutelpi
į pagirias, į prarajas, į sąrėmius
atkrintančio vis, mano noro būti

Ne „ant drąsos“, nepyk, jau neapsimetu,
Bet aš gyva! Tik gaila – supernova.
Grįžau maldaut sustiprinto režimo
Arba... prakeikto puslitrio kontrolinio