sutrupės
lietumi
senos plytos
iš dangaus
kris pavargę dievai
mes žiūrėsim
bežadžiai
kaip stintos
kol pro veidus
keleiviai
praeis
pasiklysim
nerasime kelio
išparduosim
širdis
ir namus
vis tylėsim
ieškosim
kas gali
atrakinti akis
ir žodžius