Vėl
Nešnabždėk
man patylom, kalbėki garsiai,
lyriškas birželis iškeitė spalvas.
Vėl susimaišė dienos, naktys,
suskambo drobėje
–
lia mol
Ir kažkodėl į pradalges sugulę
rimuojasi – rasoti dobilai.
Vėl bitės žieduose nakvoja,
kai dega Joninių laužai.
Nešnabždėk
man patylom, geriau dainuoki,
nors tų dainų neliko kaip kadais.
Ir supasi gyvenimas kaip luote –
pakeltas inkaras
–
žvaigždžių