aš vis einu pro duris
su kuždesiu vėjo,
į jūrą, marių vilnis –
jie šviesą žadėjo.

langas verkti palieka
ir užges židinys,
šviesa vėju išlėkus
erelius dar pavys.

naktį stygą apglėbus
aš ilgiuosi namų.
liaukis, ašara, bėgus
ilgesingu smuiku.

nepaleidžia vis smuikas
seserų septynių –
natos muzikos puikios –
manęs iš namų.

smuike, liaukis liūdėjęs,
neišnyksim nakty.
užtrauksim jūrą pasiekę
meilę bangų šurmuly.