aš per soti vienatvės
ir laukimo

ir visiškai tuščia
tarytum vakuumas

nudvėsę mintys
prašo atpirkimo

ir gremžia ilgesiu
skausmingai smegenis

tu per toli
į tylą įsisupęs

ir per giliai
į nebūtį paniręs

tikrovės laivuose
iš baimės ūkanų

luoši vaiduokliai
troškuliu prabyla

tik metų ratas
žvilgsnio žingsniais sukasi

girgždėdamas
kad nors tamsu

bet
myliu