Užkloki man akis atodūsio vėsa,
Papasakot neleisk, koks skausmas didelis,
Kokia sprangi naktis, kokia nuoga, basa...
Be ryto įžadų.
Nurimk.
Nesigailiu.

Užklok, neleisk apakt. Per ryškiai imam gest
Viela spygliuota – rankos aplink kūną...
Uždrausk slapta gedėt nebuvusio tavęs
Nors, ne!
Tegu.
Juk šiandien liekam be karūnų.

Duok priešnuodžių suprast, kad tu nuo šiol esi
Saldžiausias nuosprendis, pačios pasirašytas
Užklok tyla maldas. Lėtai. Dabar. Gesink
Vieną gyvenimą
Nuo vakaro
Lig ryto.

(2003 m.)