Pro žinojimą
Nežinai, kad žinojimas migdo, nes nieko nereikia daryti –
Už tave jau pasėjo, palaistė, išrovė linus –
Už tave iš mažyčio išaugo didžiulis, o noris – mažyčio,
Kad įtilptų į potekstės formą pro maksi žodžius.
Betgi genijai geba iš genijų išsimokinę
Pagaminti nepaprastus tvarinius už mus abu –
Gal tik reikia nedidelio kadro elitinio kino
Ir paskui tik šnekėti virtinėm girdėtų vardų.
Tu suplosi žodžius į eilėraščio potekstės formą,
Narsiai šaudysi orą iš giliai paslėptų apkasų,
Daug ateis tebenorinčių Tavo raidyną sunormint
Ar pasmerkti mane, kad nežinančių laiką girdžiu