taip mirčiau
Taip mirčiau matuodama erdvę
ištiestom rankom ir kojom, plaukais.
Taip mirčiau atmerkus akis pirmą kartą
suprasčiau viską – nematyčiau nieko.
Taip mirčiau, kad pagaliau pamirščiau
kalbas, taisykles, manieras, tvarkaraščius
veidus, blakstienas, akis ir antakius.
Taip mirčiau, kad iš kūno išleisčiau
tuos paskutinius pasmirusius skysčius.
Taip mirčiau, kad pradėtų lyti mana.
Taip mirčiau, kad viskas būtų
taip pat.