Husaras
Girdėjai - aukšta ir kilnu,
Bet gal be mūsų... Vandeny
Gegužio ajerai liauni.
Ir su banga aš išeinu.
Ne kraujo trokšta akyse,
Beprašant kardą išgaląsti.
Lyg dantimis - net meilės skląstį
Atšovė vaikiška narsa.
Žirgai patrankas krūtine
Į smėlį parvertė ant lauko.
Už ajerų mėnulis plauko.
Už ežerų - kur nežinia.
Husaro ūsai pagaliau.
Kitoniškai karšta galva.
Ironiška ir atgaiva -
Arti, o toliai dar toliau.
Gal jau galop už ajerų
Medalis saulės? O kiti,
Anie - į ragą suriesti?
Tik nenulauš tai nieks gudrių.
„Kažko aprietas pagiriais
Ant žirgo daužosi... Klaiku.
Man šitaip nesuprast laikų.
Ak, tūno tėviškėj. Gerai!“
Gerai. Lai sau neliaus karai
Pakalnėj už pušų kohortos, -
Velniams visaip taršyta kortos.
O čia rimtis. Čia ajerai.
.