nuvyto žvaigždės ir danguj
tik meteorai nuo širdies nukritę
nuskrodžia tamsą meilės palaikuos
rusenančių žarijų blyksniais
visatoje sudegė viltis
vienintelį kartą mylėti
iš vytelių vienuolis nupynė tvoras
kad bent mirus lazda sužydėtų
palaistyk dangų akimis
nuskęs žarijos ašaroj
mylėjai tu mylėjau aš
gi mylime tik kartą