Kai lydosi saulė ir neria į jūrą,
Atverki plačiai horizontan akis,
Boluoja vos įžiūrima balta burė,
Krūtinę užlieja ramybės vilnis.

O smėlis, įkaitęs, priglunda ir byra
Tarp pirštų, į vakaro vėsą, kur tu
Esybe visa geri kvapnų ir tyrą,
Svaiginantį vis, aromatą pušų.

Atostogų nuovargis virpina kūną,
Gaivina vėsa ir kokteilių ugnis,
Tuštėja šėliotojų, miegas sugundo,
Į viešbutį veda viliokė naktis.