Ant žemės krašto skamba gitara,
Jaunutis bardas švelniai stygą liečia,
Lakštingala jam pritaria šlaite,
Panorusi nuo šiol dainuoti dviese.

Ant žemės krašto, kur sena pilis,
Žalias birželis širdis suvadino
Mintis skraidint į tolį eilėmis
Ir svaigt jomis tarsi nuo vyno.

Tarp senų tuopų, tarp klevų
Daina skambėti nenurimsta,
Ten, kur poezija gyva, –
Melodija gitaroj gimsta.

Ant žemės krašto, bet ne pakrašty,
Languose bokšto saulė dega,
Raudondvari, ar dar girdi
Tau vis dainuojančią gitarą?