Įsipina gelsvo rudens
Iš ryto – dienos nepalaukus
Ir vėjas daugiau nekedens,
Kaip mėgdavo vasarą plaukus.

Išsineša saulę delnuos,
Į debesį saują nardina.
Ir upė daugiau nedainuos
Nuo vakaro raustančio vyno.

Pritvinksta jos akys lietaus,
O lūpos erškėtuogėm sirpsta –
Nėra žiedų kvapo saldaus,
Net apynio žalio ant virpsto.
...................................................

Aštri sauso meldo briauna
Nupjauna voratinklio giją.
Gelmėn žuvis nyra liūdna
Neradusi žiedo lelijos...