Iš žiedlapių spalvotų
Žodžius sudėjo vėjas,
Natas voratinkliuose sukabino.
Iš topolio pūkų ant lino
Surašė trūkstamus smuiko raktus.
Liūties paprašė jam akompanuoti.
Bet ši, užuot stikliniais pirštais
Ėmus groti,
Ištaršė žiedlapius.
O topolio pūkus
Ji suplakė į vieną gniūžtę.
Suplėšė ir vorų tinklus -
Skiautes išmurgdė balose.
Užmiršo vėjas
Savas dainas.
Pabandė vytis liūtį -
Tespėjo medžiuose įkliūti,
Kol ši sugrojo paskutinę
Natą.